About Cats

Katės sako „miau“. Kaip bendrauja šie gyvūnai

Dec 20, 2021

Pasakoja naminių gyvūnų elgsenos ekspertė Oksana Galan

Žmonės – nepakenčiami plepiai. Žodinė komunikacija mums daug aiškesnė ir patogesnė. Laikas keičia mūsų bendravimo būdus – šiandien dažnai bendraujame tekstinėmis žinutėmis ir galime vienas kitą suprasti, nematydami kūno kalbos ar veido mimikos. O kaip suprasti katiną, kuris negali atsakyti į klausimą, kaip jam sekasi.

Be „miau“, kuris, tiesą sakant, kaskart gali skambėti vis kitaip, katės informaciją perduoda daugybe kitų būdų, tačiau mes ne visada juos atskiriame. 

Pagrindinė bet kokios komunikacijos užduotis – kad tave suprastų ir būtų išvengta konfliktų, kurie gali kelti grėsmę tiek sveikatai, tiek gyvybei. Kuo geriau išmoksime pažinti savo plėšrūną, tuo patogesnis bus mūsų bendras gyvenimas. 

Kokios gali būti komunikacijos rūšys:

• Vizualinė. Pagrindinės priemonės – kūnas ir mimika.

• Garsinė. Katinų skleidžiamų garsų repertuaras labai platus.

• Olfaktorinė. Pagrindinės priemonės – šlapimas, išmatos ir prakaito (arba kvapiųjų) liaukų visame kūne išskiriamos medžiagos.

• Naudojantis feromonais. Kačių kūnas išskiria tokias medžiagas, kurios padeda ir papildo kitas komunikacijos rūšis.Vizualinė komunikacija

Kūno kalba gali daug pasakyti apie katino nuotaiką ir ketinimus. Uodegos, kaklo, ausų padėtis, akių forma ir vyzdžių dydis – į visa tai reikia atsižvelgti kompleksiškai, stengiantis susigaudyti, ar jūsų gyvūnas nori pažaisti, ar pagaląsti nagus į jūsų kojas 😊

Ramus katinas siunčia neutralius signalus:

• švelnus, užburiantis, tarsi mieguistas žvilgsnis;

ausys lengvai „nuleipusios“ arba tiesios, tačiau neįtemptos;

• galva natūralioje padėtyje: nepalenkta, kaip būna pritūpus, kai medžiojama, ir nepakelta aukščiau nei nugaros lygis, kai demonstruojama grėsmė;

• lūpos ir ūsai neįtempti;

• kūnas atpalaiduotas, pusiausvyra paskirstyta visoms keturioms galūnėms, kaip stalo kojelės;

• uodega neutrali arba švelniai pakelta į viršų, o galiukas šiek tiek išlenktas.

Susirūpinęs ir išsigandęs katinas

siunčia signalus, kuriuos reikia suprasti kaip „Nesiartink. Man baisu ir teks gintis“:

• sukoncentruotas, įtemptas žvilgsnis į gąsdinantį objektą, kuris kuria kontrolės pojūtį;

• įtemptas kūnas, kurio pusiausvyra gali būti nukreipta ir sukoncentruota į stebimo objekto pusę;

• uodega išriesta arba gali būti prispausta prie kūno;

• ūsai prispausti prie skruostų;

• lūpų kampučiai įtempti;

• ausys pastebimai pakreiptos į šonus arba prispaustos;

• akių vyzdžiai išsiplėtę;

• tankesnis kvėpavimas ir matosi, kad labiau paviršinis.

Iš esmės, reikėtų prisiminti du dalykus: jeigu gyvūnas mėgina atrodyti mažesnis, nei yra, reiškia, jam baisu; jeigu didesnis – pakelia uodegą, pašiaušia kailį ir stovi ant pirštų galų – jis grasina. Neįtikėtinai įdomu tyrinėti jų kūno kalbą ir snukio mimiką.

Garsinė komunikacija

• Murkimas

• Treliavimas arba čiulbėjimas

• Riaumojimas

• Įvairūs miaukimo būdai

• Staugimas (raudojimas)

• Šnypštimas

• Čirpimas (caksėjimas)

• Rėkimas / verksmas

Murkimas – mums pats mieliausias kačių skleidžiamas garsas, kuris taip pat gali būti skirtingas ir ne visada reiškia atsipalaidavimą.

Švelnus negarsus murkimas gali reikšti:

• gerą nuotaiką;

• nervingumą ir nerimą;

• norą padėti partneriui, kad šis nurimtų.

Toks murkimas taip pat gali turėti terapinį poveikį. Kaip galbūt jau pastebėjote, katinas net pas veterinarą ar kirpėją ant stalo gali pradėti murkti – taip mėgindamas save nuraminti, o ne iš malonumo. Būtent todėl negalima signalo „traukti iš konteksto“, reikia vertinti bendrą vaizdą.

Atkaklus ir reiklus murkimas gali reikšti mėginimą atkreipti į save dėmesį arba iškaulyti gardų kąsnelį.

Vadinamasis treliavimas arba čiulbėjimas – tai trumpas švelnus garsas, kurį katės dažnai skleidžia norėdamos patraukti dėmesį, kaip prašymą sekti paskui jas, kaip pasveikinimą ir draugišką sutikimą, geranoriškumą.

Miaukimas – neįtikėtinai veiksminga kačių komunikacijos priemonė.

Aukšti ir trumpi garsai, labiausiai tikėtina, reiškia teigiamas aplinkybes:

• prašymą skirti dėmesio;

• įleisti į kambarį arba išleisti iš kambario;

• sutvarkyti (išvalyti) kraiko dėžę;

• pašerti.

Ilgi ir žemi garsai paprastai perteikia neigiamas emocijas:

• skausmą;

• nerimą;

• vienatvės baimę;

• ko nors paieškas.

Olfaktorinė komunikacija

Kvapai – atskiras skyrius apie katinų komunikaciją su pasauliu. Tai seniausias ir labiausiai paplitęs gyvūnų tarpusavio bendravimo būdas. Tai sudėtinga sistema, kurią katės pritaiko įvairiais gyvenimo aspektais:

• nusiraminimui;

• teritorijai žymėti;

• signalui apie reprodukcinį laikotarpį;

• savo grupės nariams identifikuoti.

Kačių kolonijos suformuoja savo specifinį kvapą ir gali atskirti „savus“ nuo „pašalinių“. Dar katės naudoja kvapus, kad susipažintų ir apsikeistų informacija su nepažįstamomis katėmis, o tai ypač svarbu gyvenant laisvėje. Gyvūnai vieni apie kitus gauna informaciją mažiausios fizinio konflikto rizikos sąlygomis (kai gresia pavojus sveikatai ir gyvybei).

Pagrindinės „priemonės“ – tai šlapimas, išmatos ir prakaito (kvapiosios) kūno liaukos.

Pavyzdžiui, šlapimas, kuris išskiriamas teritorijai žymėti, iš esmės skiriasi nuo šlapinimosi šlapimo, kai katinai išrausia duobutę, o paskui atsargiai užkasa, kad kvapą užmaskuotų. Norėdamos palikti pastebimą žymę, ant norimo pažymėti daikto katės palieka ypač aštraus kvapo šlapimo ir tuo metu charakteringai judina uodegą.

Kitos katės palikto kvapo analizavimas kartais gali atrodyti gan juokingai. Šis reiškinys vadinamas flemeno reakcija ir jo metu vyksta informacijos nuskaitymas žymės vietoje arba informacijos apie kitą kvapo šaltinį rinkimas, naudojantis vomeronasaliniu organu (mažyte uoslės liauka katės burnoje). Iš pradžių katė ilgai ir atidžiai uosto, į nieką kitą nekreipdama dėmesio, tada praveria burną ir pakelia galvą. Sustingusi flemeno reakcijos metu katė primena pakibusį išmanųjį telefoną, tarsi vienu metu atlikinėtų daugybę užduočių.

Nagų galandimas taip pat būdas palikti vizualinį ir kvapo pėdsaką. Todėl, kai kitą kartą katinas suleis nagus į sofą, pagalvokite, kodėl jam prireikė ant jos palikti daugiau savo kvapo.

Komunikacija naudojantis feromonais

Dabar šis būdas dažniausiai priskiriamas atskiram komunikacijos būdui. Feromonai skirstomi į kelias pagrindines rūšis ir kiekvienas jų atlieka savo siaurą funkciją. Tai sklandančios medžiagos, kurias išskiria liaukos.

Pavyzdžiui, liaukos katės skruostuose padeda pažymėti teritoriją arba partnerius, kai jie geranoriški ir nepavojingi. O feromonai, kurie išskiriami spenelių srityje, ramina ir suteikia kačiukams taikos ir ramybės pojūtį. Informacijos apie tai, kaip veikia feromonai, nėra daug, tačiau tvirtai galima teigti, kad tai labai svarbus mūsų naminių plėšrūnų komunikavimo būdas.

Todėl nesijaudinkite dėl apdraskytų pabalusių savo buto kampų, į kuriuos nuolat trinasi jūsų katė. Ji tiesiog nori pasakyti, kad jai čia saugu ir gera. Argi ne toks jūsų siekis?