About Cats

Įdėmiai jus uostau. Viskas apie šunų komunikaciją uodžiant

Dec 20, 2021

Kas yra olfaktorinė komunikacija, kokią informaciją apie pasaulį šunys gauna uostydami, įdomūs faktai apie gebėjimus, kuriuos jiems suteikia jų uoslė.


Oksana Galan


Naminių gyvūnų elgsenos ekspertė





Pakalbėkime apie šunų gebėjimą suvokti ir analizuoti pasaulį, kurio niekada iki galo nepažinsime. Paprasčiausiai todėl, kad neturime tokių gebėjimų. Tai – kvapų pasaulis.


Šuo pasižymi neįtikėtinu gebėjimu tiksliai nustatyti kvapą ir suskaidyti jį į komponentus. Receptorių, kurie leidžia tai įgyvendinti, šuo turi 30 procentų daugiau nei žmogus. Dėl tokių galimybių šie gyvūnai tampa mūsų patikimais ir nepakeičiamais pagalbininkais, pavyzdžiui, policijos ir paieškos ir gelbėjimo komandų darbe.


Tačiau viskas turi savo kainą. Šis gebėjimas taip pat turi tam tikrą savo pusę, apie kurią niekas nesusimąsto. Mes sugalvojome, kaip panaudoti šuns nosį saviems reikalams, tačiau atkakliai ir įnirtingai menkiname paskirties, dėl kurios, iš esmės, šis gebėjimas atsirado, svarbą. Kalbu apie aktualios informacijos apie supančią aplinką gavimą uostant.


Tai vadinama olfaktorine komunikacija – dar vienas bendravimo būdas. Jis apima kontekstinės ir socialinės informacijos perdavimą per seiles, šlapimą, išmatas ir prakaito (arba kvapiąsias) liaukas ant viso kūno.


Pažintis su kitais šunimis ir apsikeitimas informacija su gerai ar mažiau pažįstamais šunimis vyksta tiesioginio kontakto metu arba per aplinkos „ženklinimą“, kuris yra labai svarbus. Nekeldami fizinio konflikto rizikos, dėl kurios kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei, šunys gali gauti informaciją apie vienas kitą.


Informacija, kurią šunys gauna vieni apie kitus:


• Reprodukcinė būsena: ar artėja tinkamos kalės rujos laikas.

• Rangas (hierarchija): galbūt rajone atsirado šuo, su kuriuo susitikimo verčiau vengti.

• Priklausymas teritorijai: kai į kokią nors vietovę ateini prikaupęs daug „atsargų“, vietiniai gyvūnai elgsis agresyviau, todėl šį sprendimą geriau priimti gerai apsvarsčius.

• Galimų aukų buvimo vieta ir jų sveikatos būklė.


Ką gali daryti jūsų šuo, kad išsiaiškintų tam tikrą informaciją arba paliktų informacijos apie save:


• Analizuoti paliktas žymes. Neretai tai atrodo keistai: šuo pradeda purtyti galvą, pasineria į save ir atrodo kvailokai. Tai vadinama flemeno reakcija.

• Palikti savo kvapo šalia arba ant jau esamų žymių.

• Letenomis išsklaidyti aplink esantį žemės paviršių, siekdami palikti tarppirštinių liaukų kvapo, o kartu gerai matomą nuorodą, tarsi sakančią: „Eik ir uostyk ten.“ Taip, tai nėra užkasinėjimas.

• Tuštintis, išskiriant papildomą sekretą iš paranalinių liaukų.

• Kramtyti ir laižyti daiktus (per seiles šuo palieka vaizdinę ir kvapo žymę).

• Bandyti trintis kūnu ir snukiu.


Naudojamos liaukos, kurių išskiriamo sekreto kvapas gali padėti jausti didesnį komfortą tam tikroje vietoje.


Kaip matote, beveik jokia iš išvardytos informacijos mums neprieinama. Argi verta stebėtis, kad kai kurie šunys susijaudina ar sunerimsta lauke lyg ir be jokios priežasties? Juk mes galime užfiksuoti tikrai ne viską.


Susitikus su kitais šunimis, kai įmanomas artimas kontaktas, vyksta irgi svarbi analizė. Šunys uosto:


• vienas kito snukį, ausis ir kaklą;

• kirkšnių sritį;

• išangės sritį.

O kai „nuskaityta“ jau visa informacija, galima pereiti prie bendravimo arba, jeigu sutiktas šuo nesudomino, sukti savo keliais.


Atlikti naujausi tyrimai atskleidė, kad šuns, analizuojančio paranalinių, tarppirštinių ir seilių liaukų išskirtą kvapą gyvūno, kuris neseniai patyrė neigiamą įvykį – buvo izoliuotas arba nerimavo dėl kitų įvairių priežasčių, širdies susitraukimo dažnis padidėjo, buvo stebimi streso požymiai ir buvo daugiau naudojama dešinioji šnervė.


Be to, įdomu tai, kad bijojusio žmogaus kvapą šunys analizavo labiau kairiąja šnerve. Taigi, galima nuspręsti, kad skirtingiems kvapo signalams naudojami skirtingi analizės bei informacijos būdai ir tai gali turėti įtakos skirtingai emocinei būklei.


Štai dar keletas keistų gebėjimų, kuriuos mūsų šuniui suteikia uoslė ir dėl ko gali keistis santykiai:


• Šunys labai lengvai atskiria kartu gyvenančių dvynių kvapus.

• Nosimis šunys lengvai pajunta savų žmonių metabolinius pokyčius: baimę, džiaugsmą, ligą.

• Jie greitai nustato žmogaus kvapo ir su juo turėtos patirties sąsają: veterinaro prakaito kvapas gali stiprinti susijaudinimą ir priminti apie paskutinio vizito metu turėtą patirtį, o pažįstamų žmonių kvapai – numatomą teigiamą sąveiką ir paskatas, įskaitant socialines.

• Žmogaus skirtingų kūno dalių kvapai greičiausiai skleidžia skirtingą informaciją, nes uodžiamosios analizės metu šunys labiausiai „domisi“ veidu, rankomis ir kojomis.


Šiandien olfaktorinė komunikacija dar labai mažai ištirta, o naujausi atliekami tyrimai leidžia sužinoti vis daugiau naujo. Tad nebūkite tokie tikri, kad savo šunį „matote kiaurai“. 😊